©Liberties.eu/David Szebenyi nuotrauka

Slaptosios tarnybos ir masinis žmonių sekimas: kas iš tiesų vyksta? (Video)

Privatumas Saugumas

2001 metų rugsėjo 11-osios ir 2005 metų liepos 7-sios teroristiniai išpuoliai Jungtinėse Amerikos Valstijose irJungtinėje Karalystėje sukrėtė visą pasaulį ir atnešė daug skausmo abiejų šalių gyventojams. Šie įvykiai atskleidė nacionalinio saugumo spragas ir patvirtino poreikį užkardyti teroristinius išpuolius. Abi valstybės ėmėsi stiprinti savo saugumą, pradėdamos visa apimtimi rinkti ir stebėti informaciją apie vykstančią komunikaciją, įskaitant telefoninius pokalbius ir elektroninį susirašinėjimą. Kitaip tariant, demokratinės valstybės nusprendė imtis savo ir kitų šalių gyventojų sekimo.

Edvardo Snoudeno atskleisti faktai apie valstybių vykdomą masinį sekimą

2013 metų birželio 5 dieną laikraštis The Guardian, padedamas JAV Nacionalinio saugumo agentūros (angl. National Security Agency (NSA)) darbuotojo Edvardo Snoudeno (Edward Snowden), paskelbė slaptą teismo įsakymą, kuris atskleidė, kad NSA nuo 2001 metų įrašinėjo informaciją apie telefoninius pokalbius iš daugiau nei 120 milijonų telekomunikacijų bendrovės Verizon abonentų: skambinusiųjų ir atsiliepusiųjų telefonų numerius, jų buvimo vietas, skambučio laiką ir trukmę. Kitą dieną sekė nauja E. Snoudeno atskleista sukrečianti informacija: JAV naudojo PRISM sekimo programą, kuria rinko Microsoft, Google, Yahoo, Apple, Facebook, Linkedin ir kitų bendrovių vartotojų duomenis apie jų elektroninius laiškus ir pokalbius.

Su šia programa buvo sekami ne tik JAV ir JK gyventojai ir svečiai, bet ir kitų šalių gyventojai, ir netgi Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų būstinės Niujorke. Nuo PRISM taip pat nukentėjo Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos gyventojai, kurie nežinojo, jog jų šalys buvo sudariusios slaptus tarpusavio bendradarbiavimo susitarimus su NSA. Panašų susitarimą buvo sudaręs ir JK Vyriausybės komunikacijų štabas (angl. Government Communications Headquarters (GCHQ)), kuris naudodamasis TEMPORA sekimo programa, kaupė komunikacijos internetu ir telefonu duomenis ir juos perduodavo NSA. Savo ruožtu, NSA, gavusi duomenis, juos analizuodavo ir kurdavo gyventojų profilius, atskleidžiančius asmenis, su kuriais jie bendrauja, jų buvimo vietas ir kitus asmens duomenis.

Ypatingo ES dėmesio ir susirūpinimo sulaukė E. Snoudeno atskleista informacija apie tai, jog NSA sekė Europos komisijos institucijas Briuselyje, įdiegusi slaptą sekimo „kirminą“ Regin į didžiausios Belgijos telekomunikacijų bendrovės Belgacom informacines sistemas. Be to, paaiškėjo, kad labiausiai sekamos ES šalys buvo Vokietija, JK, Prancūzija, Italija, Graikija, Belgija ir Olandija. Negana to, E. Snoudeno nutekinti dokumentai atskleidė, kad kai kurios JK telekomunikacijų bendrovės padėjo GCHQ įrašinėti tarptautinius telefoninius pokalbius už tai gaudamos atlyginimą iš Vyriausybės ir GCHQ suteikdamos galimybę pasiekti daugumą interneto ir telefono komunikacijų, vykusių visoje Europoje, ir netgi stebėti visos Europos interneto judėjimą.

technologijos-lt-logo

Facebook Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.