Teismo dokumentai ir pokalbiai su žmonėmis, artimais JAV federalinėms agentūroms, rodo, jog amerikiečiai teisėsaugininkai savo tyrimuose kartais naudojasi ir tokiais įrankiais, kokių net neįtartume egzistuojant. Orderių, suteikiančių galimybę šiuos įrankius panaudoti, kiekis pastaruoju metu auga kaip ant mielių, nes vis daugiau nusikaltėlių ieško naujų, tobulesnių tarpusavio bendravimo būdų.
FTB artimi šaltiniai tikina, kad šio biuro darbuotojai ne tik jau daugiau nei dešimtmetį kuria savus kibernetinius įrankius žmonių šnipinėjimui, bet ir perka juos iš privataus sektoriaus. Vienas iš tokių įrankių teisėsaugininkams leidžia nuotoliniu būdu įjungti „Android“ įrenginių mikrofonus ir įrašyti pokalbius. Tas pats įrankis FTB suteikia galimybę prieiti ir prie nešiojamojo kompiuterio mikrofono. Įrenginių naudotojas apie tokius šnipinėjimo veiksmus nėra niekaip įspėjamas.
Buvęs JAV pareigūnas teigė, kad FTB tokių programišių įrankių paprastiems nusikaltimams tirti nenaudoja – tai yra priemonės, padedančios kovoti su organizuotu nusikalstamumu, vaikų pornografija ir terorizmu. Agentūra skaitmeninio šnipinėjimo įrankių griežčiausiai nenaudoja tuomet, kai tiriami programišių nusikaltimai – baiminamasi, kad apie tokius įrankius taps žinoma visuomenei. O nagrinėjant bylas teisme tyrėjai paprastai neatskleidžia kokiais konkrečiais metodais surinko įrodymus.
Teismo dokumentuose nurodoma, kad sprendžiant vieną tapatybės vagystės bylą Teksaso valstijoje buvo prašoma orderio panaudoti programinę įrangą slaptam fotografavimui naudojantis nešiojamojo kompiuterio kamerą ir atsisiųsti rinkmenas iš to kompiuterio. Teisėjas tokio leidimo nesuteikė, nes norėjo žinoti, kokiu tiksliai būdu bus išgaunamos rinkmenos iš to kompiuterio nekeliant grėsmės nekaltų žmonių informacijai, rašo wsj.com.
Teigiama, kad FTB „tinklo blakėmis“ naudojasi bent nuo 2005 metų – šie skaitmeniniai įrankiai renka kompiuterių IP adresus, juose veikiančios programinės įrangos sąrašus ir kitus duomenis. Agentūra nevengia samdytis žmonių su programišių įgūdžiais, o kai neveikia įprastiniai stebėjimo įrankiai, nevengia įsigyti įrankių iš programišių.
Savaime suprantama, FTB priėjimą prie asmens kompiuteryje esančios informacijos gauna tik su teismo orderiu. Tačiau programinė įranga, renkanti interneto metaduomenis (IP adresus, elektroninių laiškų antraštes) pareigūnai renka liberaliau, mat tai nėra susiję su asmens nuosavybe. Bet interneto metaduomenys tampa įrankiu, padedančiu į įtariamų žmonių kompiuterius persiųsti dokumentus ar nuorodas, kuriuos atidarius kompiuteris užkrečiamas nuotolinio stebėjimo galimybę suteikiančiomis priemonėmis.
FTB turi kontrolės priemonių, kurios užtikrina, kad iš kompiuterių būtų imami tik su tyrimu susiję duomenis.
