„Bendraukime“ ketvirtadienį sulaukė Rimo M. laiško, kuris įspėjo žmones apie naują sukčių gudrybę – bandymą išvilioti žmonių banko kortelių numerius, apsimetus Valstybine mokesčių inspekcija (VMI).
„Gavau šiandien laišką neva nuo VMI, siūlantį susigrąžinti dalį mokesčių. Puslapyje, į kurį yra nuoroda laiške, prašoma suvesti savo kreditinės kortelės informaciją. Galima atkreipti dėmesį į keletą keistų dalykų: keistas laiško temos laukelis (VMI Refund), rašybos klaidos tiek laiške, tiek puslapyje, bei puslapio adresas“, – rašė Rimas M.
***
VMI komunikacijos vadovas Darius Buta teigė, jog skambučių apie gyventojams siunčiamus elektroninius sukčių laiškus sulaukė jau trečiadienį.
„Tai yra sukčiavimo būdas, vadinamas „fišingu“, kai sukuriamas puslapis, panašus į, šiuo atveju, Mokesčių inspekcijos interneto svetainės puslapį ir kviečiama suvesti banko duomenis.
Svarbu pažymėti, kad ten kviečiama suvesti kortelės duomenis – kortelės numerį, galiojimo laiką ir panašiai. To niekada nereikalauja nei bankai, nei Mokesčių inspekcija“, – patikino specialistas.
„Siunčiamų laiškų adreso galūnė „@vmi-lt.lt“ vizualiai panaši į mokesčių inspekcijos naudojamą – @vmi.lt, tačiau Mokesčių inspekcija siunčiamuose elektroniniuose laiškuose neatskleidžia konfidencialios informacijos apie susidariusias permokas, nepriemokas ar pradelstus mokėjimus“, – akcentavo D.Buta.
Valstybės tarnautojas pasidžiaugė, kad mokesčių mokėtojai yra sumanūs, atidūs ir pastebi, kad sukurtas puslapis ne iki galo padarytas – tekstas išverstas naudojantis „Google translate“ programa, todėl pilna lietuvių kalbos klaidų. Taip pat atidesni pastebi, jog laiškas yra ne iš VMI, nes interneto puslapio domenas yra „ro“, t.y. Rumunija.
VMI ragina gyventojus būti budrius ir nekreipti dėmesio į panašaus turinio laiškus. VMI dėl šio sukčiavimo atvejo kreipėsi į Policijos departamentą.
Apie sukčių bandymą pasinaudoti banko vardu pranešė ir „Swedbank“.
Ketvirtadienį „Swedbank“ išplatino pranešimą, kad dalis banko klientų gauna fiktyvias elektroninio pašto žinutes, kviečiančias perskaityti tariamą banko pranešimą: „Gerbiamas kliente, Jūs gavote naują pranešimą, spauskite čia norėdami skaityti“.
„Perspėjame klientus, kad tokių laiškų „Swedbank“ savo klientams nesiunčia ir prašo neatidaryti jokių žinutėje esančių nuorodų ir prisegtų dokumentų. Dažniausiai tokios nuorodos veda į suklastotą interneto banko puslapį.
Raginame tokiose suklastotose svetainėse jokiu būdu nevesti savo asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų ir nenurodyti mokėjimo kortelių duomenų.
Patikimai saugokite savo asmeninę bankininkystės informaciją – atminkite, kad visi „Swedbank“ interneto banko prisijungimo rekvizitai (vartotojo ID, slaptažodžiai, saugumo kortelių kodai) bei duomenys apie mokėjimo korteles yra raktas nuo jūsų sąskaitų banke.
Primename pagrindinius interneto banko saugumo reikalavimus:
Visų pirma, jungiantis prie „Swedbank” interneto banko, reikia nurodyti tik vieną iš kortelėje esančių slaptažodžių. Bankas niekuomet neprašo nurodyti visų ar keleto slaptažodžių iš slaptų kodų kortelės.
Antra, jungdamiesi prie „Swedbank” interneto banko, visuomet įsitikinkite, ar jungiatės tinkamu adresu. Interneto banko adresą patys įrašykite interneto naršyklėje. Niekuomet nespauskite įtartinų nuorodų, esančių el. laiškuose ar interneto tinklalapiuose“, – įspėjo „Swedbank“
